Mongol rally 2018 – Martyno ir Pauliaus dienoraštis

Mongol Rally tai renginys kuriame dalyvauja komandos iš viso pasaulio, jo pagrindinis tikslas yra rinkti lėšas įvairioms labdaros organizacijoms. Šiemet renginyje dalyvauja 388 komandos iš įvairiausių šalių.

Pagrindinė dalyvių užduotis yra nuvažiuoti iš Prahos į Ulan Ude prie Baikalo ežero. Maršrutą galima pasirinkti patiems dalyviams. Per 15 metų nusistovėjo kelios pagrindiniai renginio maršrutai – Šiaurės, Centro ir Pietų. Kiekviena kryptis turi savus iššūkius – skiriasi atstumas, aplankomos šalys, reikalingos vizos, naudojamos kalbos ir panašiai. Mes keliaujame centriniu maršrutu, kuris labiausiai atitiko mūsų norus ir poreikius. Kelionėje aplankysime net keliolika šalių – Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Rumuniją, Gruziją, Azerbaidžaną, Kazakstaną, Rusiją ir Mongoliją. Planuojame nuvažiuoti apie 15,000 kilometrų, kelyje turėtume užtrukti apie mėnesį, nuo Lepos 15 dienos iki Rugpjūčio 10-os. Šiuo metu (Liepos 30) esame Aktobėje.

Viena iš renginio taisyklių – visą maršrutą įveikti kuo senesniu automobiliu, kurio variklis negali būti didesnis nei 1200cm3 taip pat svarbu žinoti, kad renginio organizatoriai nesuteikia visiškai jokios pagalbos kelyje, visas iškilusias problemas turi spręsti pats.

Mes išvažiavom su 1993 metų gamybos Subaru Libero, beveik jokios elektronikos, oro kondicionavimo, audio sistemos ar kitokių patogumų. Maksimalus greitis kelionės pradžioje 120km/h, kelionės pabaigoje 70km/h. Shirley buvo rasta Vengrijoje, automobilių savartyne kuriame ir stovėjo paskutinius 5 metus Vietinis meistras su draugo pagalba ruošė automobiliį kelionej net 2 mėnesius – restauravo degalų baką, tvarkė karbiuratoriu, valė rūdis ir panašiai, kaip paaiškėjo vėliau, tvarkyti reikėjo daug daugiau, nei kad buvo padaryta.

Automobilis tikrai ne pirmos jaunystės ir žiūrint atgal, tikrai nebuvo geriausias pasirinkimas. Problemos prasidėjo dar net neišvažiavus iš Lietuvos, o tiksliau parsivarant jį į Lietuvą. Įveikus pirmąjį 100 kilometrų ir sustojus kavos, jis tiesiog nebeužsivedė, su slovakų turistų pagalba pavyko užtempti ir užkurti, užkūrus ir baiminantis dėl tos pačios problemos buvo nuspręsta važiuoti atgal į Lietuvą nebestojant, ačiū Red Bull, kad esi.

Nuo Liepos 14 dienos nuvažiavome 7,600 kilometrų. Iki šiol jau teko tvarkytis starterio įvadą, naudojomės tralo paslaugomis, 3 kartus virinom duslintuvą (2 kartus Turkijoj ir 1 Kazakstane), 4 kartus valėm karburatorių (1 Lietuvoj ir 3 Kazakstane), 9 kartus balansavome ratus. Taip pat buvome įklimpę kalnų upelyje bandydami ar veikia keturių varomų funkcija (neveikia). Prieš kelias dienas, važiuojant autostradoje vidurnaktį, sprogo priekinis dešinys ratas, keitėm visiškoje tamsoje pro šalį lekiant krovininiams automobiliams. Turėjom garbės miegoti visų šaliu degalinėse ir išbandyti įvairių šalių mechanikų darbą – geriausią ispūdį paliko turkai mechanikai – labai daug centralizuotų ir specializuotų garažų ir garažiukų. Miegojimo vidurkis per parą 4 valandos, bet gi visi žino, kad miegas tik silpniems.

Žmonių reakciją į automobilį ir kelionės atstumą įvairi, dažniausiai sukelia šypsenas ir rodo nykščius aukštyn, mechanikų reakcija šiek tiek subtilesnė, dažniausiai kraipo galvas, o kartais ir pasukioja pirštą prie smilkinio, kiek žmonių tiek ir nuomonių, kol kas nežinom kuriai grupei priskirti mus pačius. Aiškiau bus tik kelionės pabaigoj.

Belaukiant kelto iš Azerbaidžano į Aktau Kazakstane sutikom daug įdomių žmonių, didelĮ įspūdį paliko vokietis Marcus, kuris su sena Vespa pasiryžęs apvažiuoti aplink pasaulį per 80 dienų. Tikimės sutikti ir daugiau, smagiai keistų žmonių. Iki kelionės pabaigos dar apie 6,000 kilometrų ir dar bent keliolika autoservisų,

Šiuo meu esame pakeliui į Kazachstano sostinę – Astaną, joje praleisime porą dienų per kiurias stengsimės pasiruošti automobilį paskutianąjai atkarpai. Toliau keliausime link Mongolijos, girdėjome, kad keletas regionų yra stripriai paveikti ten dažnai pasitaikančių purvo nuošlaiužų, o mūsų kelias bus būtent pro juos, tikrąją situaciją žinosime tik jau ten nuvykus, tikimės, kad liko pravažiuojamų kelių ir pavyks, didelės sekmės dėka, pasiekti finišą.